VI-asis respublikinis antro instrumento (fortepijono) muzikos festivalis „Laisvalaikio muzika“
- Smulkiau
- Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 30 d., Šeštadienis 04:48
Garsusis romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas Ciceronas yra pasakęs “Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip laisvalaikio valandomis”. Paradoksali mintis, bet teisinga. „Juk, kaip rodo istorija, visi puikiausi momentai moksle, filosofijoje, politikoje, religijoje dažniausiai kyla prasmingai palengvėle leidžiamo laiko metu.“ (K. Trimakas)
Šiais skubos ir nepaprastai greito gyvenimo tempo laikais, laisvalaikis tampa vos ne prabanga, kurią turi ne kiekvienas ir deja ne kasdien... Tačiau net ir turint jo, tinkamai laisvalaikio nepanaudojus, labai paprasta ir lengva šias aukso vertės minutes iššvaistyti veltui.
Su savo laisvalaikio laiku atsakingai elgtis nėra taip jau paprasta suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie vaikus.
Todėl lapkričio 21 dieną, sukvietę visus žingeidžius, motyvuotus, smalsius ir drąsius muzikuojančius vaikus, jų mokytojus ir tėvus net iš 20 skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų meno ir muzikos mokyklų, o taip pat ir svečią iš Latvijos sostinės Rygos į jau VI-ąjį respublikinį antro instrumento (fortepijono) muzikos festivalį “Laisvalaikio muzika”. Džiaugėmės, kad jų yra tiek daug ir taip nuoširdžiai muzikuojančių.
Miela buvo klausytis, kaip jaunieji atlikėjai, kuriems fortepijonas yra ne pagrindinis instrumentas, kuriuo jie mokosi groti savo muzikos mokyklose, o antrasis instrumentas, atlieka pagal turinį ir nuotaiką kiekvienam artimiausią ir širdžiai mielą kūrinį. Vieni grojo ryškias džiazines pjeses, kiti rinkosi lyrines, o mažieji nuotaikingai atliko charakteringas programines jų vaikystės pasaulį atspindinčias pjeses apie astronautus, cirką, keliones, gamtą ir vaikiškų filmų personažus. Kiekvieną koncertinį numerį iliustravo mokytojos Valerijos Dmitrenko kruopščiai parinktos per multimediją demonstruojamos pjesės nuotaiką ir turinį atspindinčios skaidrės. Taip pamažu kiekvienas dalyvis, įdėdamas savo muzikinį indėlį, kūrė festivalio šventinę nuotaiką. Gera buvo ne tik klausyti jų atlikimo, bet ir suvokti, kad šie vaikai savo laisvalaikį praleido ruošdamiesi koncertui, prasmingai ir turiningai, o ne įbedę nosytes į mobiliuosius...
Visada norisi tokius vaikus paskatinti, kad nesustotų augti ir tobulėti, o jų entuziastingiems mokytojams padėkoti už jų įdėtą triūsą mokinius auginant, todėl labai džiaugėmės, jog rėmėjų – UAB „Unitechna“ (direktorius Virmantas Balsys) ir UAB „Techninės patikros centras“ (direktorius Arvydas Palaima) – dėka galėjome po pasirodymų įteikti visiems saldžias dovanėles.
Niekam ne naujiena, kad šventinė atmosfera kuriama iš nedidelių elementų, o šventės pojūtis atsiranda, pastariesiems susijungus į vieną nedalomą visumą. Tad esame dėkingi ne tik jau minėtiems rėmėjams, bet ir festivalio jau daugiamečiam partneriui – Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui ir direktoriaus pavaduotojai Dainai Kamarauskienei už galimybę pakviesti festivalio dalyvius ir svečius į muziejaus koncertinę salę, kur visas renginys ir įvyko.
Labai smagu buvo pastebėti, kad, paskutiniesiems festivalio muzikos garsams nuskambėjus, kai kuriems festivalio svečiams šventė dar nesibaigė – visai neskubėdami išvykti, mokytojai iš kitų miestų kartu su savo mokiniais ją pratęsė muziejaus parodų salėse...
Pakankamai seniai (1950-2000 m.) Čikagoje leistame JAV lietuvių vienuolių jėzuitų religinės ir tautinės kultūros mėnesiniame žurnale “Laiškai lietuviams” radau daug išmintingų pamąstymų apie laisvalaikį ir kultūrą (laiskailietuviams.lt/index.php/1967m-6-birzelis/2606-laisvalaiki-prasvilpti-ar-prasmingai-praleisti): “Laisvalaikis nėra vien tik kūnu poilsiauti, bet ir dvasia atsigauti. O tam reikia ko nors meniško, kultūringo, dvasią pakeliančio ir atgaivinančio.“”<…> tėra vienas kelias — stengtis būti pilnu žmogumi, kuris nepasitenkina nei poilsiu kūnui, nei pasismaginimu, nei darbo pelnu, bet kuris dar nori nuolat praturtėti dvasia. <….> O dvasia praturtėja, susidurdama su tiesa, grožiu ir gėriu. Su tiesa susiduriame, kai ką vertingo pamąstome ar paskaitome. Su grožiu — kai žavimės dieviškojo Kūrėjo gamta ar žmogaus kūryba — menu, muzika, literatūra, ar pagaliau kai patys kuriame. Su gėriu — kai kitus atjaučiame ir jiems padedame. Visam tam reikia laisvo laiko, praleidžiamo pamažu ir prasmingai.“ Tikimės, kad festivalyje dalyvių, mokytojų, svečių ir klausytojų drauge praleistos valandos visus sušildė, praturtino bei suteikė įkvėpimo tolesniems siekiams, užmojams ir darbams.
Nuoširdžiai dėkojame visai festivalio organizacinei komandai, įdėjusiai daug nuoširdaus triūso, kad festivalis taptų tikra švente: Linai Jančiuvienei (festivalio organizacinio komiteto pirmininkė), festivalio koordinatorėms Irinai Tanauskienei bei Jovitai Tarvidienei, o taip pat festivalio organizacinio komiteto narėms: Valerijai Dmitrenko, Svetlanai Pūkienei, Lusine Sargsyan, Agnei Rekuvienei, Angelei Dumčiuvienei, Liubovei Vilutienei ir Svetlanai Cibulskienei.
Fortepijono mokytoja metodininkė Agnė Rekuvienė